- volyklė
- volỹklė sf. (2) NdŽ, KŽ, volyklė̃ (4) Lp; Sut, OGLII138 žr. 1 volykla 1: Vištos in rugius – tai vienos volỹklės Al. Sunku ir išpjaut šitas volyklès Al. Viena šunio volyklė̃ [linuose], kita… Lp. Vidurnakty ji (gaspadinė) nubėgusi ir ėmusi po tuos miežius voliotis: išvoliojusi, išdratavojusi juos vietų vietom, volyklių volykles padirbusi LTIV 224. Kurie niekad su Christumi iž tiesos nekėlės,… vėl tuojaus pamirė: sugrįžę kaip kiaulės ing volỹklę savą DP188.
Dictionary of the Lithuanian Language.